Makiažo gudrybės

13:24 MŪZA 2 Comments

Senokai dariau video makiažo tema, o labai dažnai tokių prašote, tad patenkinu Jūsų norus - pristatau naują video apie makiažo gudrybes.

Turbūt dažna iš jūsų mato gražiai pasidažiusias drauges ar tiesiog praeives ir iškart atrodo, kad jos turėtų naudoti begalę įvairiausių kosmetikos priemonių, investuoti į tai nemažai pinigų, nes toks rezultatas negali būti pasiektas naudojant paprastas priemones. Galiu Jus nuraminti: norint taip atrodyti ne visuomet būtina išpirkti pusę parduotuvės. Kasdienybėje galima puikiai prasisukti vos su keletą priemonių, tuo pačiu atrodyti labai gražiai ir įvairiai. Ir geriausia visame tame - specialių įgūdžių tam nereikia! Galite būti pradenčiosios ar visai nemokėti dažytis. Ne bėda, mano siūlomos gudrybės prieinamos kiekvienai, o priemonių reikia turėti minimaliai.

Kviečiu pasižiūrėti ir išbandyti, galbūt kai kurias gudrybes jau žinote, tad galėsite jas prisiminti.

P.S. Neklauskite dėl šukuosenos, kaip ją pasidaryti, tiesiog improvizavau. Su eilinėmis rankytėmis nėra lengva taip susipinti, tad negaiškime šį kartą laiko aiškinimams, kaip ir ką daryti, nes pačios vargu ar pasidarysite, o dar reikia ir ilgų plaukų. Būna ir taip...

2 komentarai (-ų):

Pavasaris ateina kasmet. Kasmet kitoks...

15:16 MŪZA 5 Comments

Taigi iš Jūsų laiškų ir atsiliepimų, mano mylimos skaitytojos, supratau, kad pirmas įrašas iš  mano asmeninio gyvenimo kasdienybės Jums labai patiko - tęsiu šią temą sekančiu įrašu.

Šį kartą apie pavasarį. Taip jau susiklostė, kad mano gyvenime šis metų laikas visuomet būna ypatingas. Daug rimtų gyvenimo pokyčių nutiko man būtent pavasarį. Pvz. jaunystėje išsiskirdavau su ilgamečiais vaikinais būtent pavasarį, susipažinau su savo vyru irgi pavasarį, pastojau pernai pavasarį, net ir šį blogą pradėjau rašyti pavasarį :)

Taip, pavasaris ir vėl kasmet kitoks, bet visuomet savaip gražus. Ir svarbiausia pavasario detalė - žibutės, lyg ir kasmet tokios pačios, bet džiugina kaip kažkokia naujiena. Bent jau mane džiugina. Gal kažkas iš Jūsų sakys, kad dažnai elgiuosi kaip mažvaikė ir džiaugiuosi menkniekiais, tebūnie, bet geriau džiaugtis tokiais paprastais dalykais nei niurzgėti, kaip nuobodu gyventi ir kaip viskas blogai. Tikiuosi pastarosios būsenos visuomet man bus svetimos. To paties stengsiuos išmokinti savo sūnų.

Mano pažįstamų tarpe yra labai daug žmonių, kurie išvis nemoka džiaugtis. Bent jau man taip atrodo iš šalies. Pvz. gauna gimtadienio dovaną ir iškart pasideda ją kažkur į šalį tepasakę "ačiū"...net neišpakavę!!! Man atrodo, kad dovanas reikia žiūrėti iškart (jeigu yra galimybė) ir džiaugtis jomis prie to žmogaus, kuris stengėsi ją rinkdamas. Kai nutinka kažkas blogo, tie žmonės nenustoja apie tai kalbėję, tuo tarpu gerą pamiršta labai greitai.

Tas pats ir su pavasariu. Vieni kasmet džiaugiasi, laukia, kiti niurzga: "pff...ko čia džiaugtis, metų laikai visuomet keičiasi ir ką??". Tai va, labai tikiuosi, kad tokios niurzgalės net neskaito mano blogo, o jei kuri ir užklydo čia, tai prašau džiaugtis kartu su manimi arba...pačios žinote "per kur" išeiti :)

Šiemet mūsų pavasaris kitoks. Jis pirmas mūsų sūneliui, mums su vyru pirmas pilnoje šeimoje. 
Nors nesu iš tų mamų, kurios dieną naktį tą tedaro, kad seilėjasi dėl savo naujagimio ir nieko daugiau nemato, turiu pripažinti, kad vis tik pilnatvės jausmas aplankė ir mane. Atrodo, kad viskas - daugiau gyvenime man nieko netrūksta iki tos pilnos laimės, ji jau yra. Šypsena nedingsta nuo veido. 
Šeimoje su vyru išgyvenome 5 metus, be vaikų. Tiesą sakant, visai linksma man buvo ir nemaniau, kad vaikas, tai ta dalelytė, kurios man trūksta iki pilnatvės jausmo, gal todėl ir neskubėjau. O gal ir gerai, nes man atrodo, kad visos vyro ir moters tarpusavio santykių stadijos turi ateiti palaipsniui, o ne chaotiškai ir greitai. Bent jau man (gal esu senamadiška) norisi tvarkos, eiliškumo...

Net iš šio savo įrašo matau, kad šis pavasaris man ir susimąstymo metas. Lai tuo jis man ir bus išskirtinis, su išskirtinėmis žibutėmis, kurios būna kasmet, bet šiemet jos man irgi kitokios, nes rinktos jau su 2 vyrais. 

Kad postas nebūtų nuobodus, įdedu ir nuotraukų. Mažasis žibučių mylėtojas iš pradžių smalsiai žvalgėsi, bet vėliau palūžo :) 

Atvykome. Judėsime pėstute!

Vaikas nustebęs, žvalgosi. Su nauja liemene užsegus paskutinę sagą atsirado ir pagurklis :)



Net eglė nuvirto pakerėta mano grožio. Žibučių grožio :)

Mažos rankytės skirtos mažoms gėlytėms






5 komentarai (-ų):

Drabužių dekoravimas - kodėl gi ne?

14:48 MŪZA 2 Comments

Šmutkės, šmotkės - kaip bepavadinsi, jų niekada nebūna per daug! Ypač damų spintose :) Manoji spinta irgi visuomet laukia naujų gyventojų ir nepaisant ribotos vietos vis ką nors priima...

Turbūt vienas blogiausių dalykų, kuris gali atsitikti kokioje nors šventėje ar vakarėlyje, tai sutikti kitą, apsirengusią taip pat kaip tu. Logiškai mąstant, kas čia tokio? Kodėl tai turi reikšmės, juk asmenybė svarbiausia! Bla, bla, bla - nieks net nespėja pastebėti tos asmenybės, o užtat kitą tokią pačią suknelę greitai visi pastebi...Man, asmeniškai, neteko to patirti, o kam teko - užuojauta. Tikiu, kad jausmas ne iš maloniųjų, tačiau siekiant to išvengti reikia ir pasistengti, pasistengti tingėjote - nemalonumų apturėjote :) Aš pastangų įdedu tiek, kad visoms svarbioms progoms mano drabužiai yra siuvami. Modelį susigalvoju pati, tad rizikos sutikti kažką su tokiu apdaru nėra. Po šventės drabužį parduodu, tad finansiškai siuvimas tikrai apsimoka. Plius drabužis derinamas būtent prie mano figūros, kuri nėra standartiška.

Kasdienę aprangą dažniausiai perku internetu. Neprisimenu, kada paskutinį kartą pirkau Lietuvoje. Taigi irgi nesutinku kažko su tokia pačia. Dar labai mėgstu keisti drabužiuose detales. Pvz. jeigu nusiperku švarką, tai galiu nusikirpti arba persisiūti sagas. Kam man to reikia - nežinau. Tiesiog knieti ką nors pakoreguoti. Kai ruošiuosi išmęsti kokį daiktą su puošybos elementais, būtinai juos nukirpsiu ir pasiliksiu. Juos dažniausiai panaudoju koreguodama naujus drabužius. Tokių elementų esu prikaupusi nemažai, štai tokia "kaupikė" esu :) Panašiai kaip sovietmečio karta, kaupia viską - gal bus deficitas. Štai dėl tokių šudniekių mes jau netelpame dabartiniame bute. Kaži, kiek laiko man prireiks prikimšti sekantį :) Man net nereikia tų kambarių, man reikia kuo daugiau "skladukų" daiktams sandėliuoti. Na, šįkart nesiplėskim...

Taigi apie drabužių dekoravimą. Šį kartą turėjau bebro kailiuko likučių. Senesniame įraše rodžiau savo bebro kailio siūtą kepurę, tai va nuo jos liko. Galėčiau sukįšti į spintą ir tiek, bet ne, pagailo bebrų, reikia sunaudoti :) Sugalvojau, kad reikia apsiūti tuo kailiuku kokį drabužį, kad derėtų prie kepurės.

Seniai svajojau apie pončo, tik vis nedrįsdavau įsigyti, nes mano pečiai pakankamai platūs. Pončo man yra laisvalaikio drabužis, tinkantis ne visur, tad tokio praktiškumo kaip pvz. juodame palte, jame neįžvelgiu, gal dėl to ir nemaniau, kad jis man būtinas. Atsitiktinai pamačiau internete pončo su kapišonu ir kilo mintis, kad galiu apsiūti kapišoną turimu bebro kailiuku, atrodys gražiai ir tiks prie mano kepurės! Tiesą sakant neturėjau jokio viršutinio drabužio, kuris idealiai tiktų prie kepurės. Turiu kailinių, odinių striukių, paltų, bet spalvos netinka, tad pončo patapo būtinas :)

Kaip ir tikėjausi, pončo parkeliavo pakankamai tvarkingas, bet kapišono kailiukas buvo nelabai gražus. Pavadinčiau senos, susivėlusios lapės-padėlkos kailiuku :)
Pasiplanavau, ką darysiu ir startavau. Iš pradžių nukirpau tą kailiuką trumpai. Atrodė daug geriau nei su ilgu. Po to paruošiau bebro kailio gabaliukus, juos susiuvau, po to prisiuvau prie kapišono. Rankomis.

 

Sugalvojusi šį dekoravimą-apsiuvimą nebuvau tikra, ar nesugadinsiu drabužio. Niekada nebandžiau susiūti kailį. Pabandžiau. Manau, kad gavosi puikiai! Kantrybės, aišku, prireikė.
Taigi nekankinu, ir taip per daug išsiplėčiau, rodau, kas man gavosi ir kaip atrodo mano pončo.
Tikiuosi, kad mano idėja Jus įkvėps ir irgi pabandysite pakeisti, padekoruoti savo drabužius!

Su kepure atrodo štai taip:



Be kepurės irgi visai neblogai:

2 komentarai (-ų):

Uodega. Kaip vizualiai ją pailginti?

08:19 MŪZA 1 Comments

Ilgi plaukai - amžinas moteriškumo simbolis. Jeigu kažkuri iš Jūsų ir neturi ilgų plaukų, tai manau, kad kartais bent jau pasvajoja. Nors ne kiekviena gali juos turėti, yra begalė būdų juos "gauti". Kai kurios griebiasi prisegamų plaukų, šinjonų, plaukų priauginimo, kad tik plaukai atrodytų ilgesni. Žinoma, visa tai reikalauja tam tikrų investicijų, laiko, galu gale kantrybės.
Šį kartą parodysiu Jums gudrybę, kurios pagalba galima vizualiai pailginti plaukus. Tai sušukavimas arklio uodegos pavidalu. Jums nereikės nei didelių investicijų, nei daug laiko. Apsiribosite kasdienėmis sušukavimo priemonėmis. Pažadu!
Šį sušukavimą prieš daugelį metų mačiau Jenifer Lopez klipe, tačiau niekur nemačiau būdo, kaip tai padaryti. Atrodo be galo paprasta, bet tuo pačiu neaišku, kaip padaryti. Kadangi esu be galo smalsi ir jeigu man niekas nepateikia išrąsto dviračio, tai aš jį išrąsiu pati :) Taigi bandžiau įvairiai dėlioti sruogas, kol gavosi tai, kas mane tenkino ir atrodė būtent taip, kaip pas Jenifer klipe.
Tokį sušukavimą patogu pasidaryti einant sportuoti, į gamtą ar pan. Žodžiu kai norime patogiai susisegti plaukus, gražiai, tvarkingai atrodyti, bet nenorime  vizualiai trumpinti savų plaukų.

Kviečiu pasižiūrėti:







1 komentarai (-ų):

Užgavienių tradicijos mano namuose

08:00 MŪZA 6 Comments

Užgavienės. Ech...blynų puota! Žinau, kad tai ne tik blynų diena, tačiau taip jau susiklostė, kad ji man asocijuojasi būtent su jais ir šiuo įrašu noriu Jus užkrėsti Užgavienių blynomanija kitiems metams, nes žydukų jau nebeliko, tad nepamirškime bent jau blynų namiškiams ir draugams!

Leisiu sau pasigirti, kad svetingumo jausmas man ne svetimas. Mėgstu svečius namuose. Pasitaikius progai visuomet organizuoju kokį pasisėdėjimą ar vakarėlį. Būta pas mane įvairių...

Punšo vakarėlis damoms, 2012


Rusiškas vakarėlis toms pačioms damoms :),  2012




Po kokios nors kelionės (labai mėgstu keliauti) irgi suruošiu būtent tos šalies virtuvės vaišių vakaronę. 

Indiška, 2013

Šiai vakaronei pasiruošiau jau Indijoje, lankiau maisto gaminimo pamokas, parsivežiau tikrą sarį (raudonas drabužis ant manęs - kas nežino).

Smagu gaminti, stebėti svečių reakciją į naują patiekalą. Vienintelio dalyko nemėgstu - plauti indus po svečių :) Tačiau su šiuo reikalu man gelbsti mano vyras, tad mano manikiūras ir rankų oda vis dar gyvi :) Kodėl neturime indaplovės? Taip jau susiklostė, kad vietos buvo mažai ir teko rinktis tarp orkaitės ir indaplovės. Žinoma, pasirinkau orkaitę! Juk be jos neįmanoma gyventi! Pašaunu kokią mėsą ir kepa pati, o aš va, lakuojuos nagučius :) 

Taigi grįžtant prie Užgavienių. 
Kasmet sukviečiu artimiausius draugus ir prikepu kalną blynų! Ruoštis tenka 2 dienas, kadangi per darbus kitaip nespėju, o šiemet turiu ir mažą pagalbininką, kuris gelbsti tiek pat mažai :) Tad pirmadienį vakare jau sukinėjausi virtuvėje, iškepiau dalį blynų, lakštus Napoleono tortui ir dar kažką...Neprisimenu jau, ko kiek prigaminau, bet į lovą griuvau be kojyčių, be rankyčių, nesinorėjo jau ir blynų :)

Užgavienių dieną pabudau žvali, bet vėl teko paprakaituoti virtuvėje. Pagalvojau sau, kad dėl tų blynų praleidau baseiną ir užuot sportavusi privalgysiu, bet po to sugalvojau sau pasiteisinimą - juk maisto gaminimas irgi fizinis užsiėmimas, kai reikia dviem rankom daryti skirtingus darbus ir dar su koja supti "pagalbininką" :)

Štai kaip vyko pasiruošimai šiemet:



Ir keletas nuotraukų iš praeitų metų. Smagu prisiminti visus tuos smalyžiavimus!
Užgavienės, 2013


Užgavienės 2012


P.S. Mielos skaitytojos, prašau pakomentuoti apačioje, ar ateityje norėtumėte skaityti ir tokio tipo įrašus kaip šis. Dėkoju :)



6 komentarai (-ų):

Kirpčiai be žirklių per 2 minutes!

23:26 MŪZA 0 Comments

Šiandien pristatau Jums kai ką be galo paprasto, ką gali pasidaryti kiekviena iš mūsų. Jeigu tai nebus Jums naujovė, tai bent jau priminimas, kad galite tai pasidaryti.

Kirpčiai. Manau, kad kiekviena iš mūsų kada nors svajojo apie kirpčius. Ypač jų prireikia, kai pamatome kokią gražią merginą su jais. Tuoj pat kyla mintis, kad galbūt būtent dėl kirpčių ji tokia graži? :) O gal ir man tiktų kirpčiai? 
Kas bandė nusikirpti kirpčius, be abejonės suprato, kad kirpčiai, tai nėra tiesiog kasdienės šukuosenos dalis, tai bene gyvenimo būdas! Kiekvieną dieną turime jiems skirti dėmesio. Jeigu nesinori plautis galvos tą dieną, vis tiek reikia sugalvoti, ką daryti su kirpčiais. Išsiplovėte? Jau ruoškitės formuoti kirpčius, kad atrodyti gražiai. Esu girdėjusi iš kirpčių savininkių, kad dažnai norėdamos sutaupyti laiko ir nesiplauti galvos, jos plaunasi tik kirpčius! 
Jeigu visa tai ne Jums, o vis tik norisi išbandyti kirpčius, siūlau sprendimą! Kirpčiai be žirklių! Ar tai įmanoma? Taip, ir pastangų reikės ne daug, laiko irgi. 
Taip, tai nėra tie tiesiai krentantys kirpčiai, bet garantuoju, kad jeigu dar nebandėte susišukuoti plaukų tokiu būdu, tai pabandžiusios sulauksite iš aplinkinių pastabų, kad pasikeitėte. Smagu! Siūlau išbandyti šį paprastą būdą. Juk kartais paprastume ir slypi grožis!
Beje, garbanės turėtų išsitiesinti plaukus, kad šie kirpčiai tiktų.


Kviečiu pasižiūrėti:

0 komentarai (-ų):