Prisimenant Velykas...

14:42 MŪZA 0 Comments

Štai savaitė jau įpusėjo, o žmonės dar nespėjo atsipeikėti, kad šventės jau baigėsi. Bent jau aš vis dar valgau margučius pusryčiams ir jaučiuosi labai šventiškai :) Vis prisimenu, kaip smagiai praleidome šventes. 
Nežinau, kaip Jums, bet man įdomu, kaip švenčia kiti, kokias tradicijas turi kiekviena šeima, tad šį kartą ir aš pasipasakosiu ir šiek tiek parodysiu, ką nuveikėme mes, kaip šventėme.
Šiemet mūsų velykos buvo kupinos įspūdžių ir malonių akimirkų su mylimais žmonėmis. Bažnyčioje, tiesa, nebuvau, o labai norėjau...Žinoma, turiu "atmazkę" - mažą, vis dar žindomą frajeriuką, kuris bet kurią sekundę gali pareikšti esąs alkanas ir "palauk" nebus, tad gal Dievulis nepyks, jog šį kartą neatėjau :)

Velykų rytą pradėjome nuo pasiruošimo kelionei. Pirmoji mūsų stotelė buvo netoliese, antroji šiek tiek toliau. Tradiciškai per šventes aplankome mano ir vyro gimines, tą pačią dieną, tad įspūdžių ir veiksmo netrūksta.
Iš pradžių nukeliavome į mano kaimą. Netoli Vilniaus, gal 20min. kelio nuo dabartinių namų. 

Ech, kaip aš dievinu tą vietą...Tiesa, dėl darbų gausos nuvažiuoju retai, bet širdyje tai mano antri namai. Viskas ten atrodo kaip iš pasakos: nuosavas miškas, didelis plotas, autentiškas senas namukas su tikru pečiumi ir kita būdinga atributika, sena pajuodavusi (nors labai miela akiai) pirtelė, išlikęs net tvartas, nors gyventojų belikę ne daug...Įvažiavimą puošia senelio sodinta medžių alėja. Manau, kad ne tik aplinka mane traukia, ne mažiau svarbu yra tai, kad toje sodyboje kasmet susirenka visa mūsų giminė. Šiais metais mūsų buvo net 18! Šiaip ne taip susitalpinome prie didžiulio stalo. Vietos mažoka, bet kaip smagu! Toks šurmulys, džiaugsmas ir nesibaigiančios temos pokalbiams. Giminės suvažiavo iš įvairių šalių. Pagrindinis giminės vyrų užsiėmimas po šventinio maisto yra krepšinis. Taip, būtent krepšinis! Ir nesvarbu ar tai žiema, ar vasara. Žaidžia ir maži, ir dideli. Moterys labiau mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, kas po sotaus maisto labai tinka :) Žodžiu prie stalo pas mus nesėdima ilgai, visi savais būdais džiaugiasi gamta ir laisve.

Štai tiek daug mūsų buvo, prireikė didžiulio stalo

Patiekalų buvo įvairiausių. Ką, ką, bet gaminti mūsų moteriškės moka ir netingi

Būtinai silkė pataluose ir būtiniausiai savos gamybos ekologiški krienai

Pascha, kurią padarė teta

Zuikis-puikis irgi dalyvavo :)

Mažiukas gavo iš senelės savo pirmąjį kiaušinį. Ką su juo daryti jis dar nežino, bet lyžtelėti spėjo :)

Vaikai gavo užduotį nuspalvinti savo velykinius kiškius.

Sekanti mūsų šventimo vieta buvo toliau nuo Vilniaus. Ten mūsų laukė jauki pavėsinė, šašlykai, fontanas, erdvus kiemas ir mažasis jo saugotojas, kurį pamatysite nuotraukose. Vėl gi pradėjome nuo sočių pietų, žinoma su margučiais. Šiemet maniškis nebuvo kiečiausias, bet užtai labai gražus :) Vyro šeimoje leistina išbandyti tik smailesnio margučio galo kietumą, o pas mus abu galai tinka šiam žaidimui. Mūsų šeimose skiriasi ir pagrindiniai patiekalai: pas jį verdamas rūkytas kumpis, pas mus savos gamybos dešrelės su koše. Smagu stebėti skirtumus, sunkiau bus sugalvoti, kokių tradicijų teks paisyti, kai šventėms ruošimės patys.Tikiuosi išmokti viską ir perimti abiejų giminių tradicijas.

Margučiai iš įvairių Lietuvos kraštų

Mūsų nuostabūs velykiniai vaizdai

Ne mercedesas, bet važiuojantis, antikvarinis ir vienas iš keletos Lietuvoje. 
Vairuoju.

Nukirto kieme medį, liko nebloga vieta pasimaivymui

Mažasis kiemo saugotojas. Labai smalsus ir mielas, tiesa - kilmingas ir perspektyvus :)

Užmigo vaikelis, mama prisėdo ant laiptelio...

Trešnių šiemet bus!

Kieme jau auga ir gėlytės!

Antrąją velykų dieną anksti ryte išskubėjome į kitą miestą. Kol vyras tvarkė reikalus nukeliavau su vežimu pasivaikščioti prie vietinio ežero. Ramu, tylu, jokio vėjelio, pušų kvapas, vanduo ir nuostabus vaizdas priešaky. Tikiuosi ir aš sulaukti tokios senatvės. Taip gražu, nesusilaikiau ir nupaveikslavau juos :)

Tiek iš mano šiemetinių velykų. Tikiuosi nebuvo labai nuobodu. Už klaidas atleiskite, pagreitom maigau ir akys jau merkiasi...




0 komentarai (-ų):

Antakiai. Pasiryškinkite šešėliais!

02:54 MŪZA 0 Comments

Šiandieniniu video įrašu patenkinsiu prašymą visų tų, kurios maldavote parodyti, kaip dažausi/pasiryškinu savo antakius. Kadangi prašymų buvo tiek daug, skubu įgyvendinti!

Trumpa įžanga apie antakius.

Antakiai - viena svarbiausių veido dalių. Abejojate? Pabandykite juos pilnai užmaskuoti su šviesia pudra ir įsitikinsite, kad be jų tarsi nėra akių. Veidas praranda svarbią detalę, kuri ne tik puošia, bet ir dalyvauja reiškiant bet kokias emocijas. Nevykusi antakių forma gadina ne tik veido bruožų visumą, bet gali dar ir klaidinti aplinkinius. Pavyzdžiui netinkamos formos antakiai gali sąlygoti tai, kad žmogus atrodo liūdnas, piktas ar pan. Atrodo tai tik du brūkšniukai, o tokie svarbūs! 

Prisipažinsiu, mano antakiai iš prigimties nėra vešlūs, jų natūrali forma irgi nežavi. Teko koreguotis jų formą pas specialistus. Visuomet manydavau, kad būnant grožio srities specialiste būtinai pastebėsiu, jei kažkas mano išvaizdoje bus ne taip. Ir štai vieną dieną apsilankiau pas meistrę, kuri tiesiai šviesiai pasakė, jog mano antakių forma keista ir netinkama! Buvau nustebinta! Atidžiai išklausiau viską, ką pasakė ir nutariau pagalvoti apie pokyčius. Meistrė pasiūlė man naują antakių formą, iš pradžių nupiešė, apsipratau ir supratau, kad buvusi forma buvo tikrai nevykusi. Tas kasdienis žiūrėjimas į veidrodį kartais priveda ir prie to, kad akys pripranta prie bet kokio vaizdo ir tai mums atrodo gerai. Tad apsilankyti pas kitus specialistus, bent jau retsykiais, pravartu net man!

Nevarginu jūsų daugiau savo tekstais ir demonstruoju, kaip gi pasiryškinu savo antakius kasdienai:



Ir dar vienas išsamesnis video apie antakių šešėlius su formelėmis:


0 komentarai (-ų):