23:37 MŪZA 0 Comments


Mylėti save - viena sunkiausių užduočių!


Drąsiai galiu pareikšti, jog mokėti mylėti save yra labai sunku. Ir kalbu ne tik apie save, mat kasdien tenka matyti daug kitų merginų, moterų ir šiaip damučių. O aš gi, kaip smalsioji "Zosė" visuomet matau, kaip kas apsirengęs, pasidažęs ar kokia spalva nulakuoti nagai. Galų gale, kokie gi tie bateliai :) Ir net nenorėdama tai matau, matyt, vis tik įgimta. Man labai patikdavo važiuojant viešuoju transportu stebėti žmones. Dabar, kai pati vairuoju, tenka nužiūrinėti (prisipažįstu, galite barti) lifte, darbe, parduotuvėje.
Ką gi aš matau? Retai kažką įdomaus...neišsimiegojusios, pavargusios, lekiančios...kur tos šypsenos? O iš kur jų gauti, kai namie neplauti indai, vaikai vos spėjo į darželį, darbe ataskaitos, o vyrui juk krepšinis! Apie vyrų "ugdymą" dar pasisakysiu, kažkada...:)  
Paniškai bijau apsileisti (ir be to, ne tobulumo įsikūnijimas) ir atrodyti kaip vieną iš tų, kur priklauso pilkajai masei. Tuo tikslu stengiuosi prisižiūrėti, išmečiau iš savo spintos džinsus, kelnes, nes, mano manymu, ši apranga ne moteriška, o neturint idealios figūros ji gali laaaabai pabloginti situaciją. Spintoje apsigyveno suknelės, sijonai, bet tik tokie, kurie bent kiek dailina mano figūrą. Išmokau pirkti tik tai, kas ant manęs gerai atrodo, o nei tai, kas man patinka ant pakabos ir apsirengsiu tai, kai šiek tiek suplonėsiu, nes juk įtraukus pilvą visai neblogai atrodo :). Visiems tokiems išsigalvojimams tariau – NE. Ir Jums patariu.
Taip, drabužiai pas mane daugumoje juodi, vienspalviai. Bijau raštuotų, nes mano manymu, jie storina, didina, be to, sunku prie jų derinti kitas detales. Dievinu sukneles, ypač „peplum“ arba „skater“ stiliaus, kurios gražiai atrodo ant tokių putlučių kaip aš.

Dalinuosi su Jumis savo įvaizdžiu, kur vilkiu būtent „skater“ tipo suknelę, pirktą iš asos. Taip atrodžiau eidama į susitikimą su draugais mieste, tokį stilių galima priderinti ir kitoms progoms, nes juoda suknelė tinka praktiškai visur. Žinoma, papuošalai gali būti kitokie, kaip ir avalynė.



Suknelė pirkta: www.asos.com 
Rankinė: www.boohoo.com
Bateliai: parduotuvė Stradivarius, Vilniuje
Akiniai: pirkti 2012 m. Pelenės parodos metu
Papuošalai: pirkti 2013 m. Pelenės parodos metu
Laikrodis: Guess

0 komentarai (-ų):

04:42 MŪZA 0 Comments


Mano didžiausia silpnybė - avalynė!


Taip, vadinu tai silpnybe. Prisipažinau tai pernai, kai nusprendžiau susitvarkyti savo batus.

Iš pradžių sandėliuodavau avalynę tiesiog dėžutėse, kuriuose ji buvo perkant. Laikui bėgant tų dėžučių vis daugėjo. Nusprendžiau įsigyti specialią lentyną, kad kaskart nereikėtų ieškoti reikiamos poros. Lentyną radau be vargo - paprastą, reguliuojamo ilgio, 3-jų aukštų. Nebrangi, investuoti verta, vietos užima ne daug, o batai sustatyti matosi puikiausiai. Ne Paris Hilton spinta, bet kaip pradedančiai tinka J.

Sustačiau į eilę batus, kuriuos reikėjo sutalpinti ant lentynos. 
Ir tai tik vasaros sezono avalynė! O siaube!!!! Kai pamačiau kiekį...!!! O kur dar įvairios šlepetės, tapkės...Teko nupaveiksluoti ir pripažinti sau: „Aš tikrai batų vergė, maniakė ir kaip bepavadinus aišku, kad tai priklausomybė, silpnybė ir nieko jau nepakeisiu! (mat keisti nenoriu J )“.

Galu gale pradėjau save guosti, kad silpnybių turi kiekviena dama, štai kitos turi begalę sijonų, trečios rūko. Batai – tai dar nėra blogiausia. Ane? J

Nežinau, kaip Jums – mielos damos, bet man tai be naujų batų nemiela nei vasara, nei žiema. HELP! Negaliu į juos nežiūrėti! Netgi jeigu naujų ir nereikia, vis tiek sustoju praeidama pro avalynės parduotuves ir bent keletą kartų per savaitę vartau batų internetinių parduotuvių puslapius (dažniausiai užsienio).

Ir spėkite, į ką atkreipiu dėmesį matydama bet kokį žmogų??? O gi į batus!!! Jeigu kažkas nesusišukavo, ar nepasiblizgino lūpų, tai dar atleistina, bet jeigu jau batai verkia kaip nori į šiukšlių dėžę – tas neatleistina, ypač damoms! Nebūtina turėti vardinius batus, būtina juos turėti tvarkingus – bent jau tiek, mano manymu.

Aukštakulniai – dėl jų tiesiog svaigstu!!! Kokio aukščio bebūtų kulniukas!!! Turiu ir tokių, kurie skirti tik mano sielai bei pasimaivymui namie, ne gatvėms.

Taip, nelengva su tokiais vaikščioti, bet prie visko priprantama. Vargu ar kuri paneigs, kad tai be galo moteriška! Avint aukštakulnius keičiasi laikysena, eisena, reikia tik šiek tiek pastangų. Šiais laikais net youtubėj yra vaikščiojimo pamokėlės J

Man moteris su aukštakulniais yra kažkas nuostabaus ir patikėkite, vyrai tai irgi mato! Jeigu moteris avėdama aukštakulnius eina iškelta galva, reiškia ji ne tik pasitiki savimi, prisižiūri, bet yra laiminga, nenuvargusi (atleiskite man), kaip dauguma Lietuvos moterų...Pateisinu tik tuos atvejus, kai aukštakulnių tenka atsisakyti dėl esamų sveikatos problemų arba tą dieną Jums atiteko ypatingo ilgio bėgimo krosiukas J. Visais kitais atvejais – tikra dama privalo turėti bent vieną porą aukštakulnių!
Damos, netingėkite, puoškitės! Užtikrinu, žiūrint į pasaulį iš aukščiau visos problemos atrodys mažesnės nei yra J.  

Mano praeito sezono numylėtiniai:
Šio sezono mano meilė:




0 komentarai (-ų):

04:28 MŪZA 2 Comments

Žiemą ne tik rogutės!


Nors žiemą mūsų nevargina dideli karščiai - pavargstame ir nuo jos. Tas šaltis, tamsa, o kartais net tingumas... Bent jau man, o tikiu, kad ir daugeliui iš Jūsų laisvą minutę norisi tiesiog pasišildyti po kaldra, išgerti arbatos ir nieko neveikti, nes juk šaaallltaaa J Nusibosta ir tas. Sunku sugalvoti, ką gi nuveikus žiemą, kai oras visai nekviečia į lauką.

Vieną darbingą žiemos dieną visai spontaniškai pasibėdavojau Editai (čia tokia labai superinė mergina, su kuria galima nors į pasaulio kraštą važiuoti - neprapulsi-išbandyta), kad senokai fotkinausi ir visai norėčiau asmeninės fotosesijos nuotaikos praskaidrinimui, nes juk kas daugiau sukurs šventę, jei ne pati sau. Po metų kitų labai mėgstu pasižiūrėti buvusių fotosesijų nuotraukas ir pagalvoti, kokia gi buvau, kiek čia pasenau, kas įvyko per tą laiką ir ar ne per daug pastorėjau (amžinas damų klausimas) J Žodžiu čia rimtų motyvų mažai, kaip ir perkant vis naujus batelius, kai spinta lūžta, nu bet vis tiek REIKIA gi.

Tai va, Edita pagavo mano mintį ir pasakė, kad irgi norėtų. Kadangi esame pakankamai greitos, kas liečia sprendimus, prispaudėme fotografą - sutiko. Beliko vieta, o kadangi su Edita, kaip sakiau - neprapulsi, tai ji kaip mat parūpino vietą - verslo klasės kambarį viešbutyje Radisson Blu Astorija Vilbiuje J 

Kaip vaikas apsidžiaugiau gavusi tokį pasiūlymą. Ir buvome ten visą savaitgalį!!!! Suprantama, jog nusprendėme visą tai suderinti ir su malonumais bei linksmybėmis. Mums visuomet linksma, gal dėl to, kad neleidžiame sau susiraukti ir varyti ant svieto – „kokie visi blogi, mūsų nelinksmina.“ J

Atvykome su lagaminais, nes juk damoms visko gali prireikti, nesvarbu, kad namai 15 min. atstumu J Įsikūrėme, apsižiūrėjome - nuostabus vaizdas pro langą į Vilniaus senamiestį. Vynelio, saldainių, ištirpom... 

Vos spėjome įšokti į minkštus baltus chalatus ir mes jau viešbučio SPA zonoje, kurioje svečiai turi galimybę pasilepinti pirtimis, baseinu, džiakuzzi ir net pasportuoti, nes treniruokliai čia pat - skirti tokioms spurgutėms kaip aš, bet naudojami pagal paskirtį lieknučių damučių. Tas SPA, tai jau toooks rojus damoms
Čia Jums ne sporto klubo baseinas, kur pilna žmonių, kurie kaip beždžionkos nužiūrinėja viens kitą. Čia daugiau intymumo, o kai kam jo buvo ir per daug, mat apart mūsų su Edita ilsėjosi ten ir porelė užsieniečių - gal sutuoktiniai, gal ir meilužiai, bet argi tame esmė. Esmė tame, kad tas vyriškis į visas pirtis ėjo kaip Adomas, niekuo neprisidengęs. Tad likti su juo viena pirtyje Edita nedrįso, bet tiek jau to, vis tiek ta pirtis, tai tik makiažo gadinimas, geriau pasidžiaugti burbuliukais vonioje J

Į kambarį grįžome švarios ir laimingos. Griuvome į minkštas lovas, pasiilsėjome, susitvarkėme makiažus ir judėjome "į apačią", t.y. į viešbučio restoraną. Ragavome skaniausios žuvies, prisijungė ir dar keletas mūsų draugių, vakarą tęsėme mūsų kambaryje, vėliau senamiestyje. Atrodo - kaip ir namie, juk savas miestas, bet nakvynė kitur - patikėkite - vis tiek suteikia tokią savijautą, kad esi svetur, viskas kažkaip nestandartiška.
Tokį poilsį patariu poroms, kurioms nusibodo namų aplinka, norisi kažko naujo, bet nėra laiko važiuoti kažkur. Tiesiog ieškokite specialių pasiūlymų, netingėkite!

Ir sekantį rytą miegui laiko nebeturėjome. Greitai nubėgome į apačią papusryčiauti, o kokie ten pusryčiai!!! Ne šiaip prikrauta visko, bet gero, kokybiško ir skanaus maisto. Net šampanas - kam reikia atsigaivinti ryte. Sėdėjome, žiūrėjome į nuostabų, tylų senamiesčio rytą ir skaniai valgėme. Be žodžių...juk jų nebereikia kai esi gražioje vietoje, malonioje aplinkoje ir su nuostabiu žmogum šalia.
Neužilgo skubėjome atgal į kambarį...taigi dažytis, ruoštis, rengtis, tuoj įžengs fotografas, o aš dar blakstienų neprisiklijavus!!! J Mūsų grožiu pasirūpinau aš, išmaliavojau abi, sušukavau ir galėjome pradėti fotosesiją.

Viską darėme spontaniškai, viešbučio graži aplinka leido laisvai judėti ir fantazuoti. Laikas prabėgo akimirksniu! Baigusios fotosesiją pagalvojome, kokia sunki fotomodelių dalia, juk visai nelengva staipytis po 30 kadro :) O kadrų gavome pasidaryti virš 1000!!! Su maloniu nuovargiu griuvome į lovą, užmigome, vakare užteko jėgų tik trumpam pasivaikščiojimui ir vakarienei.
Tokio nuostabaus mergaitiško savaitgalio linkiu ir visoms mano skaitytojoms. Nebūtina važiuoti į pasaulio kraštą tam, kad patirtum kažką nekasdieniško, tai galima pasidaryti ir vietoje, reikia tik noro ir geros kompanijos. Netingėkime nors retkarčiais keisti savo kasdienybę.
Kai kas gal pasakys, kad „pfi, menka čia prabanga pasibūti kažkokiam viešbutyje su drauge...“. O aš manau, kad tai tiesiog nuostabu, jei su savo drauge apturėjote nors vieną tokį arba bent jau panašų savaitgalį. Be jokių antrų pusių, buities vargų ir skambučių. Tai visai kitoks poilsis.
Linkiu visoms surasti laiko sau ir nuoširdžiam bendravimui su draugėmis, šiais laikais tai nelengva užduotis.
Štai ir keletas kadrų iš fotosesijos:








Vieta: Radisson Blu Astorija viešbutis, Didžioji g. 35/2, Vilnius.
Fotografavo: Vytautas Pilkauskas (http://vytophoto.com/)


2 komentarai (-ų):